Pasikeitimai hibridinių kviečių bandymų sistemoje

1999 m. buvo įregistruota pirmoji hibridinių kviečių veislė HYBNOS 1; mažo rentabilumo vietovėse šios veislės derliaus vidurkis 10% didesnis, lyginti su tuo metu tirtomis ypač produktyviomis tradicinėmis veislėmis ’Ritmo‘, ’Drifter‘ ir ’Dekan‘. 

Tačiau hibridinių kviečių genetinis pranašumas nebuvo pakankamai pagrįstas nes pasėlių agrotechnika neatitiko hibridinių kviečių auginimo reikalavimų.
Hibridinių kviečių derlingumas žemo našumo vietovėse yra 10–15 % didesnis, tačiau tik tuo atveju, jei naudojama agrotechnika pritaikyta hibridams kviečiams. Vykdant bandymus technologinė priežiūros schema nėra koreguojama ir taikoma analogiška visomis kviečių veislėms esančioms viename bandymų bloke. Išimtinai atvejais sėjos metu hibridų kviečių sėklos norma mažinama iki 75 % linijinėms veislėms naudojamos sėklos normos. Vis dėlto jeigu dalis bandymų laukelių sėjami vėlai, pvz., rugsėjo pabaigoje, hibridinių kviečių augalams nepakanka laiko prieš žiemą išsikrūmyti ir nesuformuojamas reikiamas pasėlio tankumas.
Hibridinių kviečių pasėlių priežiūra
Įprastoje žemdirbystės praktikoje hibridinių kviečių sėjama 150–170 sėklų į kvadratinį metrą.
Todėl labai svarbu parinkti tokias agrotechnikos priemones, kad visi suformuoti ūgliai gerai įsitvirtintų ir būtų stiprūs. Labai svarbu: anksti patręšti pasėlius taikant dideles pagrindinio tręšimo normas. Gerai veikia ilgo veikimo N trąšos, anksti jas panaudojus vėlyvesniuose stiebo bambėjimo tarpsniuose daugiau tręšti nebereikės. Norėdami anksti pristabdant pagrindinio stiebo augimą (BBCH 25–29), pvz., panaudojant CCC, pagerėja augalų krūmijimasis. Pagrindinis augimo reguliatoriaus naudojamas atliekant purškimus BBCH 32 augimo fazėje.
Vokietijoje atliekant veislių ūkinio vertingumo nustatymo bandymus linijinėms ir hibridinėms veislės traktuojamos ir vertinamos pagal vienodus kriterijus. Vadinasi hibridinių kviečių veislių genetinis potencialas gali būti ne iki galo pilnai išnaudotas. Pavyzdžiu, HYMALAYA veislė buvo stipriausia per pastaruosius dvejus metus maistinių kviečių A kokybinės klasėje rodydama 1-2% derliaus priedą. Oficialūs informacijos šaltiniai patvirtino, kad tai buvo derlingiausia A kokybinės klasės žieminių kviečių veislė. Tačiau galutinė auginimo rekomendacija nebuvo pateikta nes pritrūko ekonominės svarbos įvertinimo. Taip atsitiko todėl, nes linijinių kviečių veislių sėjos norma naudota optimali – 300 sėklų/m² , o hibridinių veislių per didelė – 200 sėklų/m². Tačiau gamybinėje praktikoje sėjos metu 200 grūdų/m² norma niekada (net ir sėjant vėliau) neviršijama. Taigi, daugelis ūkininkų optimaliu sėjos laikotarpiu pasirenka 100–200 sėklų/m² sėjos normas.

Tęsiami hibridinių kviečių produktyvumo bandymai
Dėl anksčiau minėtų priežasčių buvo parengtas ir pradėtas hibridinių kviečių veislių produktyvumo bandymas, kurį atliekant sėklos norma, sėjos data ir auginimo būdai pritaikomi hibridinėms kultūroms.
Šiame bandyme, kaip standartinės-palyginamosios yra naudojamos aukštos kokybės klasės linijinės veislės: ’RGT Reform‘, ’Asory‘ ir ’Informer‘, kurios auginamos tradiciniu būdu. Pradžioje bandymai atliekami tik šešiose Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos ir Brandenburgo vietose (Vokietija), kartu su Valstybiniais kviečių veislių ūkinio vertingumo nustatymo bandymais. Ateityje planuojama sudaryti atskirą hibridinių kviečių veislių bandymą.
Daniel Husmann